RUGPJŪČIO MĖNESIO RENGINIAI IGNALINOJE

    Rugpjūčio 23 d. 17 val.  Ignalinos Švč. M. Marijos gimimo bažnyčioje  –

    ŠV. MIŠIOS ir  LITERATŪRINĖ KOMPOZICIJA „VISKĄ SAUGOK, ATMINTIE“,

     skirtos EUROPOS DIENAI STALINIZMO IR NACIZMO AUKOMS ATMINTI IR BALTIJOS KELIO DIENAI paminėti.

    Aktoriai Saulius Sipaitis, Pranas Zaremba ir Česlovas Stonys kompozicijoje prisimins Lietuvos Didvyrius ir Aukas, primins Lietuvos budelius… Bus skaitomi Antano Rūko,Vytauto Cinausko, Jurgio Zauerveino, Andriaus Vištelio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bložės eilėraščiai, dainuojamos partizanų dainos.

    Štai kaip kompoziciją pristato ir kviečia autorius, vienas iš atlikėjų, aktorius Česlovas Stonys:

     „Kai tu tarsi pirmus žodelius
    Tai pirmiau, negu „Mama“, „Tėveli“,
    Tavo lūpom lai ištartas bus
    Draugo Stalino vardas , dukrele.

    Kas tai? Nevykęs „juodas“ humoras? O gal kraupus bepročio kliedesys? Ne, deja, ne. Tai visų mūsų – sovietinės kartos –  gyvenimas. Pažemintas, sulaužytas, išprievartautas…

    Mums begėdiškai melavo, iš mūsų tyčiojosi, vertė mus meluoti, meluoti mokė mūsų vaikus, trypė mūsų žmogiškąjį orumą, visom išgalėm trynė mūsų atmintį.

    Vieni to košmaro neatlaikė – nusižudė,  kiti – išprotėjo, treti-  prasigėrė, o dar kiti, ir jų dauguma, su viskuo susitaikė ir nutarė, kad kitokio gyvenimo ir būti negali. Pastarieji, t. y. beveik mes visi, buvome didžiausi ligoniai – dvasios daltonikai. Nebeskyrėme Tiesos nuo melo, buvome pasirengę „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“ parduoti ir išduoti tėvą, motiną, vaikus, Tėvynę. O baisiausia, viską užmiršti.

    Kompozicija „Viską saugok, atmintie“ yra absoliučiai dokumentinė. Nei vieno išgalvoto žodžio. Taip buvo kalbama, rašoma, dainuojama, daroma. Lietuva buvo skandinama kraujo jūroje, melo vandenyne. Ir vis dėlto išliko.

    Lietuvos Partizanas,  karo tribunolo nuteistas mirti, kreipiasi į mus:

    „Nebijau mirties. Tik, Dieve mano, vieno bijau, kad mano tauta neprarastų atminties, kad niekas niekada neminės mano vardo, kad nueisiu į užmarštį, į juodą nežinią… Todėl vis meldžiuosi, Dieve, neatimk iš mano tautos atminties!‘

    O pavojus didelis…Dar daug Lietuvoje Tarybų Lietuvos..“