,,Paparčio žiedo šviesa“

Birželio 23 dienos vakarą, nusilenkus saulutei, jai padėkojus, norintys skubėjo į Kazitiškio padalinyje vykusią Joninių šventę. Buvo ir mažų, ir didelių, pynėme vainikus, plukdėme ežere, nes nė menkiausio debesėlio šį Joninių vakarą danguje nebuvo, kūrenome laužą, dalijomės karštos vasaros įspūdžiais. Kaip sako senolių patarlė : ,,Saugok senolių išmintį, žodį, dainą, tai išsaugosi pats save“, tad kas norėjo, nes Joninių vakarą turi linksmintis, dainuoti, bendrauti, tikrai tai darė. Kiekvienam buvo įteikta po mažą Joninių šventės prisiminimą. Kas norėjo, miklino kojas iki vidurnakčio , skambant muzikai ir dainuojant Danutei seniūnijos kiemelyje ir salėje. Vidurnaktį, nors ir vėsu, nebijantys raganų susibūrimo, patraukė ieškoti paparčio žiedo, nors žiedas panašus į rasos lašelį, tačiau kažkas jį tikrai surado, o kas, nežinome, nes kaip sako: radęs neturi niekam pasakoti. O tie, kurie braidė po stebuklingą rasą, nepatingėjo išsimaudyti Gilučio ežere, parsinešė į namus ne tik kūno, bet ir dvasios atgaivą.Ačiū Kazitiškio seniūnui ir pagalbininkams už paruoštą šventei parką, nušienautą žolę.
Argi galima miegoti trumpiausią vasaros naktį, kai skleidžiasi paparčio žiedas? Tokia naktis būna tik kartą per metus. Žvaina nuo pusnynais pro sutemas baltuojančių garšvų, nuo prasiskleidusių naktižiedžių, kurių kvapas nepaprastai švelnus ir kažkoks džiugiai graudus, lyg seniai nesugrąžinamas prisiminimas. Ir vėl į rudenį… ( V. Račkaitis)
Gražios Jums šventės, mieli varduvininkai.

Danutė Gasūnienė, Kazitiškio padalinys, kultūros ir laisvalaikio specialistė